Buvęs ES Komisijos narys José Manuelis Barroso sakė, kad Putinas jam pasakė, kad nenori, kad Ukraina egzistuotų kaip nepriklausoma valstybė. Jis sakė, kad jam pasakė savo tikslus per dvidešimt penkis susitikimus, kuriuos surengė per savo kadenciją.
Buvęs Europos Komisijos pirmininkas José Manuelis Barroso sakė, kad Putinas kažkada apibūdino Ukrainą kaip „dirbtinę šalį, kurią sukūrė CŽV ir Europos Komisija“.
Išskirtiniame interviu „Euronews“ 2004–2014 m. prezidentas Barroso sakė, kad Putinas jam pasakė, kad „jo tikslas buvo neleisti Ukrainai tapti visiškai nepriklausoma valstybe. Per savo kadenciją jis susitiko su Putinu dvidešimt penkis kartus, remiantis jo oficialiais įrašais.
Jis sakė, kad V. Putinas siekia, kad Ukraina liktų Kremliaus orbitoje kaip palydovinė valstybė, panaši į Baltarusiją.
„Žinau, nes kalbėjausi su juo apie tai“, – sakė jis.
„Jis nenori, kad Ukraina egzistuotų arba, jei ji egzistuoja, būtų savotiška Baltarusija, neturinti jokios nepriklausomybės užsienio politikoje ar gynybos požiūriu, gali būti vasalinė valstybė. Tai jo tikslas“, – sakė jis.
„Putinas yra lyderis už Europos ribų, su kuriuo per dešimt darbo metų sutikau daugiausiai. Su juo susitikau 25 kartus. Aš žinau, ką jis jaučia. Aš žinau“.
„Putinas nenori ateiti pas Rusijos žmones ir sakyti, gerai, mes įgijome dar šiek tiek teritorijos, šiek tiek Donbaso, šiek tiek Krymo dabar. Putino tikslas buvo išvengti Ukrainos tapti šalimi. Žinau, nes kalbėjausi su juo apie tai“, – sakė jis.
Pirmasis V. Putino įsiveržimas į Krymą ir Gruziją, taip pat su Kremliumi susijusios žurnalistės Anos Politkovskajos ir buvusio Rusijos šnipo Aleksandro Litvinenkos nužudymai įvyko Barroso valdymo laikotarpiu.
Jis sakė, kad to meto prisiminimai buvo tokie, kad Europos šalys Krymo invaziją ir aneksiją vertino kaip „ypatingą atvejį“.
Ir mano, kad Krymas niekada negrįš į Ukrainos kontrolę kaip dalis bet kokių būsimų derybų dėl karo užbaigimo.
„Mūsų ar Europos vyriausybių galvose buvo, kad Krymas yra ypatingas atvejis. Štai kodėl šiandien, tiesą sakant, niekas netiki, kad Ukraina susigrąžins Krymą. Tokia yra realybė“, – sakė jis.
Pasak jo, nepaisant griežtų perspėjimų apie V. Putino ketinimus, ES valstybės narės santūriai vertina griežtas sankcijas dėl vidaus ekonominių rūpesčių.
„Problema buvo, kokios sankcijos, nes tada jie negalėjo susitarti ir paprašė komisijos parengti sankcijas.
„Ir tada, žinoma, kiekviena šalis norėjo ypatingų lengvatų ūkininkavimui, energetikai, bankininkystei“.
„Kiti deimantai“, – pasakė jis.
„Nemanau, kad tuo metu buvo įmanoma įsivaizduoti daug tvirtesnę poziciją, nes iš tikrųjų vyriausybės nebuvo tam pasiruošusios“.
Tačiau jis tvirtai remia Europą, kuri daro viską, kas įmanoma, kad Ukraina laimėtų ir Rusija būtų nugalėta, nepaisant bet kokių galimų JAV politikos pokyčių.
„Kad ir kas nutiktų su mūsų draugais amerikiečiais, turėtume palaikyti Ukrainą, nes jei ne, tai bus ne tik tragedija Ukrainai. Tai labai svarbi šalis, bet ir Europai.
Ir tai bus geriausias įmanomas pasiūlymas, kurį teiksime judėjimams prieš demokratiją, tarptautinę teisę, taip pat prieš mūsų pačių vertybes.