Gliukozės sensoriai, skaidulų gausinimas, baltyminė mityba ir protarpinis badavimas tapo populiariomis sveikos gyvensenos temomis. Tačiau biomedicinos mokslų daktarė ir dietistė Sandrija Čapkauskienė pabrėžia, kad net ir sveikatai naudingi įpročiai gali tapti problema, kai jų imamasi neįvertinus individualios situacijos arba stengiantis kontroliuoti kiekvieną organizmo reakciją.
Naujame „Tapk Geresniu“ tinklalaidės epizode kalbama apie gliukozės ir insulino veikimą, skaidulų šaltinius, baltymų poreikį, fizinio aktyvumo reikšmę, žarnyno mikrobiotą, badavimą bei mitybos pokyčius artėjant menopauzei.
• Šaltinis: Artur Lebedenko, tinklalaidė „Tapk Geresniu“
Sandrija Čapkauskienė – biomedicinos mokslų daktarė, Lietuvos sporto universiteto docentė ir dietistė. 2005 metais ji apgynė daktaro disertaciją apie fizinio krūvio poveikį kraujo gliukozės ir lipidų koncentracijai. Pati pašnekovė apie 30 metų gyvena su pirmojo tipo cukriniu diabetu, taip pat yra knygų „Menopauzė be tabu“ ir „Sveikata lėkštėje“ autorė.
Viena pagrindinių pokalbio temų – nuolatiniai gliukozės matavimo sensoriai. Jie yra svarbi priemonė diabetu sergantiems žmonėms, tačiau laidoje keliama diskusija, kiek tokie prietaisai naudingi sveikiems žmonėms. Pasak Sandrijos Čapkauskienės, nuolatinis kiekvieno gliukozės pokyčio stebėjimas kai kuriems žmonėms gali sukelti nereikalingą nerimą ir paskatinti vengti angliavandenių vien todėl, kad po valgio gliukozės koncentracija natūraliai pakyla.
Pašnekovė taip pat aiškina, kad gliukozės reakcijai svarbus ne vien konkretus produktas, bet visas valgymas. Baltymai, riebalai, skaidulos, maisto paruošimo būdas ir fizinis aktyvumas gali keisti tai, kaip greitai organizmas pasisavina angliavandenius.
Pokalbyje pateikiamas bulvių pavyzdys. Aptariama, kuo šviežiai išvirtos bulvės gali skirtis nuo atvėsintų ir kodėl maisto struktūros pokyčiai turi reikšmės krakmolo pasisavinimui. Taip pat kalbama apie bulvių košę ir kitus stipriau apdorotus angliavandenių šaltinius.
Laidoje aptariamos temos:
- • Kada nuolatinis gliukozės stebėjimas yra naudingas, o kada gali paskatinti bereikalingą nerimą dėl maisto
- • Kaip miegas, kūno svoris ir fizinis aktyvumas susiję su gliukozės kontrole bei jautrumu insulinui
- • Kaip baltymų, riebalų ir skaidulų derinimas su angliavandeniais keičia organizmo reakciją į valgį
- • Kodėl šviežiai išvirtų, atvėsintų ir sutrintų bulvių poveikis organizmui gali skirtis
- • Kokie produktai padeda surinkti daugiau skaidulų ir kodėl jų kiekį racione verta didinti palaipsniui
- • Kaip kava gali veikti geležies iš augalinio maisto pasisavinimą
- • Kiek baltymų reikia organizmui ir kodėl jų poreikis gali keistis su amžiumi
- • Kokią vietą subalansuotoje mityboje gali užimti rauginti produktai ir ką svarbu žinoti apie saldiklius
- • Kodėl pernelyg griežtas „sveikos mitybos“ taisyklių laikymasis taip pat gali tapti problema
- • Kaip fizinis aktyvumas, raumenų masė ir mitybos įpročiai gali būti svarbūs moterims artėjant menopauzei
Daug dėmesio skiriama skaiduloms. Laidoje pabrėžiama, kad jų šaltiniai nėra vien daržovės – skaidulų taip pat gausu ankštiniuose produktuose, sėklose, riešutuose, viso grūdo produktuose ir kai kuriuose vaisiuose. Pasak pašnekovės, staigus perėjimas nuo mažai skaidulų turinčios mitybos prie labai didelio jų kiekio gali sukelti nemalonių virškinimo simptomų, todėl pokyčius verta daryti palaipsniui.
Kita pokalbio dalis skirta baltymams ir organizmo pokyčiams su amžiumi. Sandrija Čapkauskienė aiškina, kodėl baltymų poreikis neturėtų būti vertinamas vien pagal vieną visiems tinkantį skaičių. Reikšmę turi žmogaus amžius, fizinis aktyvumas, kūno sudėtis ir sveikatos būklė. Ypač svarbus tampa raumenų masės išsaugojimas vyresniame amžiuje.
Aptariamas ir pasirengimas menopauzei. Pašnekovė lygina skirtingus gyvenimo būdo scenarijus ir pabrėžia, kad menopauzės laikotarpiu svarbu ne tik tai, ką moteris pradeda daryti sulaukusi penkiasdešimties. Ilgus metus formuoti fizinio aktyvumo, mitybos, miego ir kūno svorio valdymo įpročiai gali turėti reikšmės tam, kaip organizmas pasitinka hormoninius pokyčius.
Šis „Tapk Geresniu“ tinklalaidės epizodas skirtas norintiems geriau suprasti gliukozės kontrolę, skaidulų ir baltymų reikšmę bei mitybos pokyčius skirtingais gyvenimo etapais. Pokalbis primena, kad sveika mityba nėra nuolatinis kiekvieno gliukozės šuolio ar suvalgyto gramo kontroliavimas – ilgalaikei sveikatai svarbus visas gyvenimo būdas, o ne vienas produktas ar vienas rodiklis.
